Taip pat kal­ba­ma, jog Šat­ri­ja – mėgs­ta­miau­sia vi­sų Že­mai­ti­jos ra­ga­nų su­si­rin­ki­mo vie­ta. Jos kaž­ka­da api­py­lu­sios že­mė­mis kal­no vie­to­je sto­vė­ju­sią baž­ny­čią. Taip at­si­ra­dęs kal­nas, o po kiek lai­ko, baž­ny­čiai ėmus pū­ti, jo vir­šus įlin­kęs.

Šat­ri­ja – vie­nas žy­miau­sių ar­cheo­lo­gi­nių pa­mink­lų ne tik Že­mai­ti­jo­je, bet ir Lie­tu­vo­je. Apie tai liu­di­ja gau­sūs ar­cheo­lo­gi­niai ra­di­niai: IX–XII a. de­gin­ti­niai ka­pai, lai­do­ji­mo ur­nos, aša­ri­niai puo­de­liai, du­be­niuo­ti ak­me­nys, gin­ta­ro ir stik­lo pa­puo­ša­lai, ak­mens kir­vu­kai. Ar­cheo­lo­gų ma­ny­mu, kal­vos vir­šu­je yra sto­vė­ju­si me­di­nė pi­lis, o pa­šlai­tė­je žmo­nės gy­ve­no jau nuo II a. prieš Kris­tų. Ma­no­ma, čia bu­vus vie­no svar­biau­sių se­no­jo lie­tu­vių ti­kė­ji­mo cent­rų, su­nai­kin­tų įve­dus Že­mai­ti­jo­je krikš­čio­ny­bę. Apie tai, jog pir­mie­ji Že­mai­čių vys­ku­pys­tės ku­ni­gai re­zi­da­vo Luo­kė­je, o ne vys­ku­pys­tės sos­ti­nė­je Var­niuo­se, kad pri­žiū­rė­tų pa­go­nių švent­vie­tę, sa­vo vei­ka­luo­se ra­šė Si­mo­nas Dau­kan­tas ir Mo­tie­jus Va­lan­čius.

Šis kal­nas įam­žin­tas iš­ki­lių lie­tu­vių dai­li­nin­kų: A. Žmui­dzi­na­vi­čiaus, I. Ba­jo­riū­nai­tės, L. Bi­čiū­nai­tės dar­buo­se. Spė­ja­ma, jog net M. K. Čiur­lio­nis sa­vo „Pi­ra­mi­džių so­na­tą“ ta­pė įkvėp­tas Šat­ri­jos gro­žio. Jai sa­vo po­smus sky­rė Mai­ro­nis, K. Bra­dū­nas, E. Mie­že­lai­tis, S. Ang­lic­kis, A. Bog­da­nas ir kt. poe­tai. Ra­šy­to­ja M. Peč­kaus­kai­tė pa­si­rin­ko Šat­ri­jos Ra­ga­nos sla­py­var­dį.

Kal­no aukš­tis – 228 m virš jū­ros ly­gio. Nuo Šat­ri­jos ga­li­ma ma­ty­ti neap­rė­pia­mai pla­čią ir švie­sią kal­vo­tą že­mę – net pli­ka aki­mi įžiū­ri­mas už 35 km stūk­san­tis Med­vė­ga­lis, kiek ar­čiau esan­tys ki­ti Že­mai­ti­jos mil­ži­nai: Girgž­dū­tė, Mo­te­rai­tis, Sprū­dė. Taip pat ma­ty­ti Luo­kė, Viekš­na­liai, Upy­na, Gau­lė­nai, Už­ven­tis, bal­tu­mu švie­čian­tys Tel­šių ka­ted­ros, bu­vu­sios Var­nių ku­ni­gų se­mi­na­ri­jos bokš­tai. Kal­no apy­lin­kės pa­skelb­tos Šat­ri­jos kraš­to­vaiz­džio draus­ti­niu (plo­tas – 813 ha), ku­rio tiks­las – iš­sau­go­ti ir eks­po­nuo­ti vie­ną uni­ka­liau­sių bei raiš­kiau­sių Lie­tu­vo­je mo­re­ni­nių ma­sy­vų kraš­to­vaiz­dį su ypa­tin­gos ver­tės ar­cheo­lo­gi­niu komp­lek­su.

Komentaras

Pridėti naują Ieškoti

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."