PRENUMERATOS AKCIJA

„Telšių ŽINIŲ“ PRENUMERATA

1 mėn. – 6,80 Lt

3 mėn. – 20,40 Lt

6 mėn. – 40,80 Lt 

12 mėn. – 81,60 Lt

INFORMACIJA

LAISVALAIKIS

Teminiai puslapiai

Apklausa

Ar pritariate, kad Syderių k. Telšių r. būtų statoma požeminė gamtinių dujų saugykla?
 

REKLAMA


Clever-hotels.com
London arba Paryžius.
Clever-hotels.dk
siūlo viešbučius visame pasaulyje bei automobilių nuomą ir viešbučių aprašymus

Plungės MEDEA klinika
Plungės MEDEA klinika
AMBULATORINĖS KONSULTACIJOS

Alergologas,
Angiochirurgas,
Chirurgai-onkologai,
Plastikos chirurgai,
Kraujagyslių chirurgas
Dermatovenerologai
Endokrinologai
Fizinės medicinos ir
reabilitacijos gydytoja
Ginekologai
Kardiologai
Koloproktologai
LOR gydytojai
Neurologai,
Neurochirurgas
Oftalmologai
Ortopedai-traumatologai
Psichoterapeutas
Reumatologai
Urologai
Vaikų gydytojai specialistai-konsultantai

Echoskopijos
Laboratoriniai tyrimai
Reabilitacija, fizioterapija

Telšių g. 13, Plungė
Tel.: (8 448) 55220
8 670 88550
www.plungesklinika.lt
Darbo laikas: I-VI 8-20

 

Ug­nia­ge­siai gel­bė­to­jai per­spė­ja, kaip sau­giai šil­dy­tis na­mus ir elg­tis ant le­do
Parašė Tel­šių ap­skri­ties prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos inf.   
Ketvirtadienis, 24 Gruodis 2009 10:28
Sie­kiant iš­veng­ti ne­lai­mių, bū­ti­na klau­sy­ti ug­nia­ge­sių gel­bė­to­jų re­ko­men­da­ci­jų.
Pas­ta­tuo­se, ku­riuo­se yra įreng­tos kros­nys, prieš in­ten­sy­vų kū­re­ni­mą bū­ti­na jas ge­rai su­tvar­ky­ti ir iš­va­ly­ti dūmt­rau­kius. Gais­rai na­muo­se, šil­do­muo­se kros­ni­mis, ky­la, kai jos yra per­kai­ti­na­mos, at­si­ran­da ply­šių ka­mi­nų ar ži­di­nių sie­ne­lė­se, pro ku­rias ga­li pra­si­verž­ti ug­nis, taip pat kai pra­ku­rams nau­do­ja­mi de­ga­lai bei ki­ti grei­tai už­si­lieps­no­jan­tys skys­čiai. Kad iš kros­nies pa­ku­ros iš­kri­tu­sios ža­ri­jos neuž­deg­tų grin­dų, bū­ti­na prie jų pri­kal­ti skar­dos la­pą ar­ba įreng­ti ne­de­gų pa­grin­dą. Ne­ga­li­ma mal­kų bei ki­tų de­gių me­džia­gų džio­vin­ti bei lai­ky­ti ant kros­nių ar­ba ar­ti jų, pa­lik­ti at­vi­rų pa­ku­ros du­re­lių. Kai kū­re­na­si kros­nis ar de­ga du­ji­nė vi­ryk­lė, nei­šei­ki­te iš na­mų, ne­pa­ti­kė­ki­te jų prie­žiū­ros ma­ža­me­čiams vai­kams.
Smal­kių pa­vo­jin­gu­mas
Kū­re­nant kros­nis, ypač pa­vo­jin­gos smal­kės, to­dėl bū­ti­na lai­ky­tis tam tik­rų tai­syk­lių, nes ga­li­ma jo­mis ap­si­nuo­dy­ti. Iš­kū­re­nę kros­nį, per anks­ti neužs­tum­ki­te sklen­dės, no­rė­da­mi, kad kros­nis per grei­tai neat­vės­tų. Sklen­dę ga­li­ma vi­siš­kai už­da­ry­ti tik įsi­ti­ki­nus, kad ug­nis jau bai­gė ru­sen­ti. Iš­sis­ki­rian­čios smal­kės la­bai pa­vo­jin­gos, ap­si­nuo­di­ji­mas jo­mis ga­li baig­tis mir­ti­mi. Pir­mie­ji ap­si­nuo­di­ji­mo smal­kė­mis po­žy­miai – leng­vas ap­svai­gi­mas, sui­ma mie­guis­tu­mas, ne­ten­ka­ma są­mo­nės. Jos be­spal­vės ir be­kva­pės, tai pa­vo­jin­giau­sia. Aps­vai­gu­sį nuo smal­kių žmo­gų iš­ves­ki­te į gry­ną orą ir ne­dels­da­mi kvies­ki­te me­di­kus (tel. 112 ar­ba 03), o pa­tal­pas ge­rai iš­vė­din­ki­te.
At­sar­giai su elekt­ra
Ki­ta ak­tua­li pro­ble­ma – pa­tal­pų šil­dy­mas elekt­ri­niais prie­tai­sais. At­min­ki­te, kad pa­vo­jin­ga į elekt­ros tink­lą iš­kart įjung­ti ke­lis to­kius elekt­ros prie­tai­sus, nes per­krau­na­ma elekt­ros ins­ta­lia­ci­ja, kais­ta lai­dai, ga­li įvyk­ti trum­pas jun­gi­ma­sis, dėl to daž­nai ir ky­la gais­rai. Elekt­ri­nius šil­dy­mo prie­tai­sus rei­kia sta­ty­ti to­liau nuo užuo­lai­dų bei bal­dų. Ne­pa­li­ki­te ant jų pa­džiau­tų rū­bų, o išei­da­mi iš na­mų elekt­ri­nius šil­dy­mo prie­tai­sus bū­ti­nai iš­jun­ki­te. Ne­ma­žė­ja gais­rų ir dėl sa­vos ga­my­bos elekt­ri­nių šil­dy­mo prie­tai­sų. Dėl šios prie­žas­ties ypač daž­nai de­ga sta­ty­bi­nin­kų va­go­nė­liai, so­do na­me­liai, ga­ra­žai. To­dėl daug sau­giau nau­do­ti ga­myk­li­nius šil­dy­mo prie­tai­sus, ži­no­ma, prieš tai ge­rai su­si­pa­ži­nus su jų eksp­loa­ta­ci­jos tai­syk­lių rei­ka­la­vi­mais.
Kad bū­tų iš­veng­ta žmo­nių žū­čių ir ug­nia­ge­siai ga­lė­tų lai­ku at­sku­bė­ti į pa­gal­bą, už­tik­rin­ki­te gais­ri­nių au­to­mo­bi­lių pri­va­žia­vi­mą prie pa­sta­tų, van­dens tel­ki­nių, hid­ran­tų, neužs­ta­ty­ki­te jų trans­por­to prie­mo­nė­mis, o ato­kio­se kai­mo vie­to­vė­se išei­ki­te jų pa­si­tik­ti. Ne­pa­mirš­ki­te pa­si­rū­pin­ti, kad bū­tų nu­va­ly­ti ke­liai prie van­dens tel­ki­nių, pa­ruoš­tos eke­tės, kad ki­lu­siam gais­rui ge­sin­ti kuo ma­žiau lai­ko bū­tų su­gaiš­ta pa­ruo­šia­mie­siems dar­bams.
Pa­vo­jai ant le­do
Le­das lai­ko­mas tvir­tu, jei­gu jo sto­ris yra dau­giau kaip 7 cm. Toks le­das jau iš­lai­ko žmo­gų. Ta­čiau kad jis iš­lai­ky­tų gru­pę žmo­nių, jo sto­ris tu­ri bū­ti ne ma­žes­nis kaip 12 cm. Tvir­tas le­das vi­sa­da tu­ri mė­ly­ną ar­ba ža­lią at­spal­vį, o ma­ti­nės bal­tos spal­vos ar­ba gel­to­no at­spal­vio le­das yra ne­tvir­tas. Tra­pus, plo­nas le­das bū­na to­se vie­to­se, kur ja­me įšą­la me­džių ša­kos, len­tos ir ki­ti daik­tai, o taip pat ar­ti krū­mų, me­džių, nend­rių. Net­vir­tas le­das su­si­da­ro ir to­se vie­to­se, kur įte­ka upe­liu­kai, van­duo iš ga­myk­lų, yra šal­ti­nių.
Prieš ei­da­mi ant le­do, ap­si­dai­ry­ki­te, ar ar­ti nė­ra pra­min­to ta­ke­lio, pa­lik­tų pė­dų. Jei­gu yra, ei­ki­te jo­mis, nes tai jau iš­ban­dy­tas ke­lias. Ei­nant le­du rei­kia tu­rė­ti tvir­tą laz­dą ir ja tik­rin­ti le­do stip­ru­mą. Jei­gu į le­dą su­da­vus laz­da, ant jo pa­si­ro­do van­duo, rei­kia ne­del­siant grįž­ti į kran­tą. Ei­ti rei­kia čiuo­žiant, nea­tit­rau­kiant ko­jų nuo le­do. Jei­gu esa­te su sli­dė­mis, tai at­si­se­ki­te sli­džių tvir­ti­ni­mus, kad esant rei­ka­lui jas grei­tai ga­li­ma bū­tų nu­si­mes­ti nuo ko­jų. Sli­džių laz­das lai­ky­ki­te ran­ko­se, plaš­ta­kų ne­pra­kiš­ki­te pro kil­pas. Ga­lė­si­te laz­das grei­tai nu­mes­ti. Jei­gu le­du ei­na gru­pė žmo­nių, rei­kia lai­ky­tis dis­tan­ci­jos. Ats­tu­mas tarp žmo­nių tu­ri bū­ti ne ma­žes­nis kaip 5 met­rai. Ei­nant le­du rei­kia ap­lenk­ti vie­tas, ku­rios už­neš­tos snie­gu ar­ba pri­pus­ty­tos pus­nių, nes po snie­gu le­das vi­sa­da yra plo­nes­nis. Ypač at­sar­giems rei­kia bū­ti prie kran­to, nes čia le­das silp­nes­nis ir ja­me ga­li bū­ti įtrū­ki­mų. Le­das la­bai pa­vo­jin­gas ir ato­drė­kių me­tu. Ant le­do ypač mėgs­ta žais­ti vai­kai, ne­pa­li­ki­te jų be prie­žiū­ros.
Kaip elg­tis įlū­žus
Jei vis tik įlū­žo­te, ne­pa­si­duo­ki­te pa­ni­kai ir ne­pra­ras­ki­te sa­vit­var­dos. Ropš­ki­tės ant le­do į tą pu­sę, iš kur atė­jo­te, o ne plau­ki­te pir­myn. Ne­si­ka­pa­no­ki­te van­de­ny­je ir vi­su kū­no svo­riu neuž­gul­ki­te le­do kraš­to. Ant le­do už­šliauž­ti rei­kia pla­čiai iš­tie­sus ran­kas, kad pa­di­dė­tų at­ra­mos plo­tas. Pa­sis­ten­ki­te kaip ga­li­ma dau­giau krū­ti­ne už­gul­ti le­dą, pa­skui at­sar­giai ant jo iš­kel­ti vie­ną ko­ją, po to ki­tą. Užš­liau­žus ant le­do, ne­ga­li­ma tuo­jau pat sto­tis. Rei­kia nu­si­ri­den­ti nuo eke­tės kuo to­liau į tą pu­sę, iš kur atė­jo­te, nes ten le­das tvir­tes­nis. Tik iš­li­pę ant kran­to bū­ti­nai bė­ki­te, kad su­šil­tu­mė­te ir kuo grei­čiau pa­siek­tu­mė­te šil­tą vie­tą.
Skęs­tan­čių­jų gel­bė­ji­mas
Jei­gu pa­ma­tė­te skęs­tan­tį žmo­gų, tuoj pat šau­ki­te jam, kad sku­ba­te į pa­gal­bą. Gel­bė­jant rei­kia veik­ti grei­tai ir ryž­tin­gai, nes žie­mą van­de­ny­je žmo­gus grei­tai su­šą­la, o per­mir­kę rū­bai ne­lei­džia jam il­gai iš­si­lai­ky­ti van­dens pa­vir­šiu­je. Ar­tin­tis prie eke­tės rei­kia la­bai at­sar­giai, ge­riau­sia šliauž­te, pla­čiai iš­tie­sus ran­kas. Jei yra ga­li­my­bė, po sa­vi­mi pa­ties­ki­te sli­des ar len­tą ir šliauž­ki­te ant jos. Priš­liauž­ti prie pat eke­tės kraš­to ne­ga­li­ma, nes le­das įlūš, jei­gu Jūs mė­gin­si­te skęs­tan­čia­jam pa­duo­ti ran­ką ir jį iš­trauk­ti. Le­das iš­lai­ko žmo­gų tik už 3–4 m nuo eke­tės kraš­to, to­dėl skęs­tan­čia­jam rei­kia iš­ties­ti sli­dę, sli­džių laz­dą, len­tą ar nu­mes­ti vir­vę. Gel­bė­jant žmo­gų ga­li­ma pa­nau­do­ti ir tvir­tai su­riš­tus ša­li­kus. Jei­gu ne­lai­mės vie­to­je yra ke­li gel­bė­to­jai, jie ga­li paim­ti vie­nas ki­tą už ko­jų ir at­si­gu­lę ant le­do su­da­ry­ti gran­di­nę iki eke­tės. Išt­rau­kus žmo­gų ant le­do, rei­kia su juo kuo to­liau šliauž­ti nuo pa­vo­jin­gos vie­tos ir kaip ga­li­ma grei­čiau pri­sta­ty­ti į šil­tą vie­tą. Čia rei­kia nu­ken­tė­ju­sį as­me­nį iš­trin­ti, pa­gir­dy­ti karš­ta ar­ba­ta, per­reng­ti sau­sais rū­bais, su­teik­ti pir­mą­ją me­di­ci­nos pa­gal­bą.

Komentaras
Pridėti naują Ieškoti
Andrius  - Klausimas   |78.58.206.xxx |%2010-%02-%04 %16:%Feb:%th
Kuo reikia istrinti??
Pakartoti
1 0
Rašyti komentarą
Vardas:
Email:
 
Pavadinimas:
:angry::0:confused::cheer:B):evil::silly::dry::lol::kiss::D:pinch:
:(:shock::X:side::):P:unsure::woohoo::huh::whistle:;):s
:!::?::idea::arrow:
Prašom įterpti "anti-spam" kodą, kurį galite perskaityti paveikslėlyje.

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."
 

„Telšių ŽINIOS” © 2009 // Pradėta 2009 m. liepos 13 d.

Joomla! is Free Software released under the GNU/GPL License.