Raginama gelbėti gyvūnus ir žuvis

Naujausi straipsniai

Skaitomiausi straipsniai

UAB „Telšių sveikata“ medikų gretas papildė dvi kvalifikuotos odontologės
Geriausi 2009 metų rajono sportininkai Telšių sporto ir rekreacijos centro sporto treneriai išrinko po tris geriausius sportininkus iš vienuolikos rajone populiariausių sporto šakų. Dziudo imtynės Saulius Viesulas
Privačios valdos brenda į Masčio ežerą
Telšių policijos komisariato įkurtuvės
Vos 20 procentų renkamas Savivaldybės biudžetas. Verslininkai reikalauja atsiskaityti. Sutartis peržiūrėti trukdo įstatymai ar susipynę interesai

Raginama gelbėti gyvūnus ir žuvis

Penktadienis, 05 Vasaris 2010 08:28

Pirmadienį Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojo Vytauto Kleivos kabinete valdžios atstovai svarstė, kaip gelbėti žiemą alkstančią gyvūniją: vandens telkiniuose, esant storam ledui, dūsta žuvys, žvėrims stinga maisto.
Susitikime dalyvavo rajono vicemeras V. Kleiva, Telšių r. aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Algirdas Petrikas, ekologė Kristina Jankauskienė, Telšių r. medžiotojų ir žvejų draugijos sekretorius Marius Čiuta, Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas Arūnas Juška, VĮ Telšių miškų urėdijos darbų saugos ir rekreacijos inžinierius Justinas Norvilas.
Susirinkusieji svarstė, kokiu būdu būtų galima padėti gyvūnijai.
Reikia padėti žuvims
Praėjusią savaitę aplinkosaugininkai keliskart vyko tikrinti, ar vandens telkiniuose nedūsta žuvys – ežerai ne tik apsitraukę storu ledo sluoksniu, bet ir uždengti sniego. Su keblumais susiduria ir poledinės žūklės mėgėjai – ledas toks storas (kai kur siekia net 50 cm), kad su grąžtu prasigręžti eketę sunku.
„Kai kur padėtis bloga“, – neslėpė A. Petrikas, prisiminęs, jog vienais metais jau teko gelbėti dūstančias žuvis pasitelkiant ugniagesius ir visuomenę. Pasak gamtosaugininko, prasčiausia situacija Milvydo ežere ir Durbinio upelyje. Milvydo ežere deguonies koncentracija siekia 0,35 mg/l, Durbinio upelyje – 1 mg/l, Saloto ežere – 2,2 mg/l, kitame ežero pakraštyje – 4,7 mg/l.
Nekokie rezultatai nustatyti ir Pluotinalio ežere: jame deguonies koncentracija – 2 mg/l. „Šis ežeras niekada nepriklausė prie tų, kuriuose dūsta žuvys“, – sakė Aplinkos apsaugos agentūros vedėjas.
Masčio ežero gyventojų padėtis patenkinama, kiek prastesnė – kanale prie vadinamojo Vilniaus mikrorajono. Čia deguonies koncentracija – 0,3 mg/l.
Pavojus vandens gyvūnijai kyla deguonies lygiui nukritus žemiau 3 mg/l.
„Ištikus nelaimei, karvės dar baubia, o žuvys per ledą nieko negali pasakyti“, – kalbėjo J. Norvilas.
A. Petriko teigimu, norint pagelbėti dūstančioms žuvims, pirmiausia reikėtų pasirūpinti, jog prie vandens telkinių būtų įmanoma privažiuoti. Tam pritarė ir vicemeras. Nuspręsta, jog pagalbos valant takus vandens telkinių link reikia prašyti seniūnų arba ūkininkų.
Moksleivių pagalba
Žiema nelengva ne tik žuvims, bet ir laukiniams gyvūnams, kurie gamtoje neberanda maisto. Nors žvėris šeria medžiotojų būrelio nariai, jiems reikalinga ir visų gyventojų pagalba – yra miškų, krūmokšnių, kur gyvena vos po kelias stirnas, čia rečiau lankosi medžiotojai, taigi maisto gali atnešti kiti neabejingi žmonės.
A. Petrikas tvirtino, kad baltasis badas laukinius gyvūnus palietė nevienodai – nors šernai jaučiasi dar gana gerai, stirnelėms jau reikėtų rimtesnės žmonių pagalbos.
„Tarkime, jei gruodį žvėrims maisto kaip ir pakako, dabar padėtis keičiasi į bloga. Baltasis badas užklumpa kasmet, tačiau šiemet žiema ypač šalta, todėl žvėrims reikia didesnės paramos“, – kalbėjo VĮ Telšių miškų urėdijos darbų saugos ir rekreacijos inžinierius.
Prieita išvada, jog prie gyvūnijos gelbėjimo galėtų prisidėti švietimo įstaigos – moksleiviai pavalytų sniegą, galbūt išgręžtų eketes, atneštų žvėreliams maisto.
„Mokyklos įsitraukia į daugelį akcijų, tad, manau, mokiniai neliks abejingi ir šiai“, – sakė vicemeras.
A. Juška pažadėjo paraginti ugdymo įstaigų bendruomenes, kad šios neliktų abejingos ir padėtų gyvūnams.

Komentaras

Pridėti naują

Ieškoti